Romo(fobai)? Romo(filai)? Diskriminacija (?)/(!) ?

Va, grįžau namo ir paskaičiau straipsnį „Lietuvos ryte“  „Net jei nemėgsti romų, tendencingai jų vaizduoti niekas neturi teisės“

Baisiai liūdnai ir graudžiai nupasakota romų (vis tik pradėta vadinti romais, nors visada vadinom čigonais) padėtis. Kaip bebūtų, man vis tiek labiau gaunasi vadinti čigonais.

Pabandžiau pasižiūrinėti kaip ten yra su tuo pavadinimu „romai“. Kaip rašoma internetinė enciklopedijoje „Wikipedija“: „Čigonai paprastai save vadina romais. Šis žodis kildinamas iš Doma, (Domari) indiškai Domba (Domari, Dommara, Domaki, Dombo, Domra, Domaka, Dombar). Tokiu terminu vadinama Indijoje atskira etninė ir visuomeninė grupė ir visuomeninė situacija, esanti žemiausiuose visuomenės sluoksniuose. Domų gyvenimo būdas panašus į čigonų, pragyvenimui jie užsidirba muzikuodami.“ Visas straipsnis, iš kurios paimta citata, yra čia. Taigi, ar kam nors šie dabartiniai, Vilniaus tabore (kalbėkime konkrečiai apie lokalizuotą, Vilniaus tabore gyvenančią grupę) gyvenantys čigonai ar romai, kaip juos bevadinti, yra panašūs į muzikavimu pragyvenimui užsidirbančius piliečius?

Man užkliuvo kelios baisiai graudulingos ir dramatiškos straipsnio vietos, todėl visai noriu paburbėti apie kelias iš jų:

  • Tekstai apie romus susilaukia daugybės ksenofobinių komentarų, o ir patys žurnalistai nevengia jų kurstyti. Kalbu apie lrytas.lt publikuotą tekstą „Taboras nori ir pinigų, ir žemės“, kurio autorius Arūnas Dumalakas.

Minimą straipsnį galima rasti čia.  Taip, dauguma komentarų yra priešiški čigonams. Tačiau ar galima už tai smerkti, ar komentarus reiktų laikyti tiesiog nuomonės išraiška, kuri yra leidžiama ir priimtina demokratinėje visuomenėje?

  • Tačiau kaip, pavyzdžiui, su mokykla? „Čigonų laužo“ bendrijos pirmininkas sako, kad seniau vaikus į mokyklą veždavo su mašina, nes autobuso bilietams šeimos neturi pinigų. Šiemet jis to daryti nebepajėgus.

Na tikrai gaila, kad kažkas tapo nebepajėgus kažko padaryti. Arba tabore yra kokie 4 vaikai, arba pas bendrijos pirmininką yra labai didelė mašina, arba darė labai daug reisų veždamas vaikus.  Tačiau… Nuo minimo taboro link miesto važiuoja 1A maršruto autobusas, kuris veža iki stoties. Žinant, kad dauguma to rajono vaikų, ko gero, turėtų lankyti Naujininkų rajone ęsančią mokymo įstaigą, tai jis puikiai tinka. Mėnesinio bilieto kaina yra 17Lt jei norima važiuoti tik autobusu, arba 22Lt, jei norima važiuoti autobusu ir troleibusu. Nesinori tikėti, kad tai yra tokie siaubingi pinigai…

  • Prisiminkime, kokios dažniausiai laikraščiuose būna antraštės, kai valdžia neremia lietuvių vaikų? Kai skurdžiai gyvenantys tėvai negali išleisti vaikų į mokyklas? Tačiau romų atveju vietoj problemos iškėlimo, primenant, kad vaikų lavinimas – vienintelis kelias integruoti romus į visuomenę, kurie užaugę būtų ne našta valstybei, bet darbo rankos, mokėsiančios mums pensijas, eilinį kartą užmetamas neigiamas štampas.

O kodėl minimi tik romai? Kodėl čia nekalbame apie skurdžiai gyvenančias lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, totorių ir dar kieno tik nori šeimas? Vaikų lavinimas mokykloje nėra vienintelis integravimo kelias. Jei namuose vaikas matys, kad aplink lengvai uždirbama platinant narkotikus, niekur nedirbant ir gyvenama statantis nelegalius statinius, tai mokykla tikrai nepadarys stebuklo ir nesugebės viena, be tėvų pagalbos, integruoti vaiko į kažkokią kitokią visuomenę. Kažkaip čia viskas suverčiama ant mokyklos, pamirštant esminį šeimos vaidmenį. Būtent šeima daro didžiausią įtaką vaikui.

  • Kitose pastraipose autorius irgi rodo išankstinį nusistatymą. Tai, kad taboro gyventojai atsisako elektra šildomų vagonėlių, tampa pretekstu įdėti neetišką valdininko citatą, nepaisant to, kad elektros brangimas yra tapęs našta ne tik romams, bet ir daugeliui lietuvių. Į, atrodytų, visiškai logišką paaiškinimą, kad elektra taboro gyventojams per brangi, todėl jie nenori prisiimti sau neįveikiamų įsipareigojimų (už nepamatuotą Vilniaus vicemero pasiūlymą statyti vagonėlius vėliau mokėtume mes patys, iš biudžeto skiriant pinigus skoloms mokėti), atkertama šiurkščia, anonimu norėjusio likti savivaldybės valdininko citata: „Viską jiems privalome duoti už dyką. Net švirkštus narkotikams.“

Koks nuostabus dalykas yra interpretacija… Va išgirsti frazę ir interpretuoji ją kaip tik nori. Perskaitė valdininko pasiūlymą vietoje nelegalių statinių pastatyti elektra šildomus vagonėlius (palaukit, kodėl apskritai iš miestiečių pinigų tai turi būti daroma???) ir šaukiama, kad taip skriaudžiami romai… Galima pagalvoti, kad dabar ten elektra išjungta, žemė privatizuota, aplinka sutvarkyta. Kuo tas anoniminis valdininkas neteisus taip ir nesupratau – ar už ką nors čigonai apskritai sutinka mokėti? O gal autorė siūlo pastatyti ten kotedžus, juos padovanoti dabar savo lūšnose gyvenantiems čigonams (romams?) ir  leisti ten gyventi nemokant nei už šildymą, nei už elektrą, nei kitas paslaugas (nes gi jiems per brangu)?

  • Žurnalistui, atrodo, palankesnės progos paklausti, ar tokie pareiškimai yra viskas, ką valdininkai gali pasiūlyti tiek miestiečiams, tiek taborui, sprendžiant narkomanijos, romų integracijos problemas, negali būti. Bet tokios reakcijos nėra.

O gal paklauskime ką romai gali duoti miestui, išskyrus aprūpinimu būrėjomis iš delno ir narkotikų platinimą? Gal paklauskime pono J.Tyčinos kada savo bendruomenėje jie pagaliau pažabos prekybą narkotikais? Oi, atsiprašau už ksenofobiškus klausimus, gi čigonų tokių dalykų negalima klausti…

  • Pabaigai autorius lyg tarp kitko pateikia „europinės praktikos“ pavyzdžių. Anot autoriaus, „kol Vilniuje valdžios atstovai suka galvą, kaip padėti nelegaliai suręstose lūšnose tabore gyvenantiems čigonams, kurių dauguma užsiima narkotikų prekyba, Prancūzija pradėjo šios tautybės asmenų iškeldinimą“. Pirmiausia kyla klausimas, iš kur žurnalistas žino, kad dauguma taboro gyventojų yra narkotikų prekeiviai? Jei kas nors skaičiavo, autorius rašinyje privalo nurodyti šaltinį, nes teiginys, švelniai tariant, ginčytinas.

Teko džiaugsmas kažkada jau senokai (apie 2001 metus) vairuoti 1 maršruto autobusą nuolat, kokį mėnesį. Taip, tai buvo senai, tada buvo tik vienas 1, nebuvo 1A. Prisiminimai labai spalvingi. Autorei gal tiesiog pakaktų nuvykti į „Meistrų“ stotelė, kuri yra 1A maršruto galinė stotelė, ir pastovėti ten valandą. Jei ištvertų nepabėgus.

  • Taip pat norisi priminti, kad „Žurnalistikos enciklopedija“ išleista dar 1997 m., ją pavarčius būtų prisimintos pamirštos žinios, kad norint reikšti savo nuomonę – niekas to nedraudžia, tik nuomonei išsakyti yra skirtas komentaro žanras. Jis ne tik leidžia paaiškinti savo poziciją ir nusistatymus, bet ir neapgaudinėja skaitytojų, aiškiai įvardydamas, kad tekstas į objektyvumą nepretenduoja, tik atspindi vieno žmogaus požiūrį.

Va čia tai kaip ir galima būtų sutikti. Tačiau susidaro įspūdis, kad autorė rašo nematydama (arba nenorėdama matyti) aplink taborą esančių rajonų vaizdų. Autorės straipsnis, aišku, yra nešališkas, objektyvus, paremtas abiejų pusių išsakytomis nuomonėmis, grindžiamas daugybe nuorodų į oficialius statistinius duomenis 🙂

Ko gero nelabai pretenduoju į objektyvumą. Tai yra mano nuomonė, kuri yra šališka – esu prieš narkotikus, esu prieš tuos, kurie nori būti išlaikomi, o patys dėl to nejudinti nei piršto.

Tačiau kas būtų jei tiesiog paimčiau ir pasistatyčiau man patinkančioje vietoje namuką, o kai atvyktų kokie inspektoriai ir pareikalautų nugriauti nelegalų statinį, apsiskelbčiau esantis romu ir rėkčiau, kad tai yra diskriminacija? Tokią situaciją matome dabar – stovi krūva nelegalių statinių, kurių griovimas kažkodėl pažeidžia žmogaus teises. Toje teritorijoje prekiaujama narkotikais (neteigiu, kad tai daro visi bendruomenės nariai, tačiau prekiavimo kaip reiškinio fakto, lyg ir niekas neneigia), o bendruomenės atstovai tai neigia ir reikalauja paramos nelegalių statinių šildymui. Paprasti vilniečiai ton teritorijon užklysti vengia.

O jei pasistatyčiau ir sąžiningai pasakyčiau, kad taip, esu lietuvis ir pasistačiau nelegaliai, tačiau prašau valdžios nupirkti man malkų ir duoti grynų pinigų, kad galėčiau šį savo statinį šildyti žiemą? Ko gero nereikia ir spėlioti kokia būtų įvykių seka…

Esu lietuvis. Jaučiuos diskriminuojamas.

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus

1 comment

  1. Teisingai, aš irgi esu LIETUVIS, ir jaučiuosi išnaudojamas!

    P.S. Čia tiesiog įgimtas čigonų gebėjimas „suktis“. Jiems visada pakanka/pakako naglumo ir agresyvumo reikalauti, pasiskolinti „ne vietoje paliktus“ daiktus ir pan. Galbūt reikėtų paanalizuoti priežastis, kodėl per daugybę metų turime tokią susiformavusią nuomonę apie „romus“, ir kodėl jų nemėgstame bei vengiame. BET – kas garsiausiai „rėkia“, tas daugeliu atveju daugiausiai ir gauna.

Comments are closed.