Lemputinis sąmokslas

Esu giliai pasipiktinęs. Manau, kad egzistuoja lempučių gamintojų sąmokslas. Tuojau paaiškinsiu.

Apie tai net padariau įrašą savo snukiaknygės profilyje. Taigi, situacija paprasta. Sėdžiu namuose, jaukus sekmadienio vakaras ir staiga…pyst ir perdegė dar viena „liustros“ (čia kažin lietuviškas žodis, ar nelabai) lemputė. Viso tame dalyke, kuris kaba palei lubas, ir skirtas skleisti šviesą bei rinkti gausybę dulkių, yra 9 lemputės. 4 jau ir taip buvo perdegusios, o dabar štai dar viena. Laikausi nuostatos, jog turi degti dauguma lempučių. Na, čia kaip Seime – jei balsuoja mažiau nei pusė atėjusių į darbą, tai įstatymas nepriimamas. Aš manau, jog jeigu šviečia mažiau nei pusė lempučių, tai šviesa yra nekokybiška. O kadangi lemputės, skirtingai nuo Seimo narių, negali neateiti į darbą, tai, vos įkištos į savo lizdą, (įsivaizduokite koks tai stresas – jus įkiša į nepatogią vietą ir per kojas paleidžia elektrą…), jos turi šviesti. Jos tiesiog neturi kito pasirinkimo. Dabar norisi pakalbėti apie supuvusią demokratiją, bet gal nesiplėsiu.

Taigi, kadangi perdegė dar viena lemputė, tai šviesa kambaryje tapo gausiai nekokybiška. Jausdamas didį nepasitenkinimo jausmą, nusprendžiau taisyti padėtį. Tai nėra taip paprasta, kaip galima pagalvoti. Tam, kad pakeisti lemputę, reikia atlikti šiuos veiksmus:

  1. Nueiti į tamsų kambariuką
  2. Įjungti ten šviesą
  3. Paimti lemputę (Jei lempučių yra nupirkta, o jei ne – net reikia eiti į parduotuvę ir išleisti pinigų)
  4. Išjungti šviesą tamsiajame kambariuke, kad jis netaptų šviesiuoju kambariuku
  5. Grįžti į kambarį
  6. Nueiti į virtuvę pasiimti taburetės
  7. Grįžti į kambarį
  8. Pasistatyti taburetę tinkamoje vietoje
  9. Užlipti ant taburetės
  10. Nulipti nuo taburetės ir išjungti šviesą kambaryje
  11. Užlipti ant taburetės
  12. Išimti seną lemputę
  13. Sugalvoti kur dėti seną lemputę
  14. Prisiminti kurioje kišenėje naujoji lemputė
  15. Nulipti nuo taburetės
  16. Įjungti šviesą
  17. Nunešti taburetę į virtuvę
  18. Išmesti lemputę

O jei dar kokios nenumatytos aplinkybės? O jei nėra naujos lemputės? O jei nėra taburetės? O jei nesiseka pataikyti įstatyti lemputę? O jei tamsiame kambariuke perdegė lemputė? Visais atvejais prisideda dar beveik tiek pat punktų!

Taigi, pakeisti lemputę nėra taip jau paprasta. Tai yra rimtas darbas, kurį reikia atlikti susikaupus ir labai rimtai.

Dar nepaminėjau pavojų, kurie kyla atliekant šį darbą. Manau, kad jie svarbūs, todėl reikia juos panagrinėti išsamiau.

Nuo taburetės galima ir nukristi! O krentant galima susilaužyti kurią nors galūnę, arba dar baisiau – prasiskelti galvojimo organą! Keista, kad apie tokio darbo pavojingumą nekuriamos socialinės reklamos. Rimtai išanalizavus šį darbą yra suprantama, jog jis yra ne ką mažiau pavojingas nei vairuotojo ar išminuotojo darbas. Bet nepalyginamai svarbiau yra tai, kad tokios klaidos ar traumos galimybė neapsiriboja vien fizinėmis traumuoto asmens kančiomis. Manau visi supranta, kad nukritęs ant žemės ir patyręs sužalojimus pilietis iki pat pasveikimo negali būti kokybiškas PVM, GPM bei PSD mokėtojas, negali kokybiškai atlikti demografinės krizės stabdytojo vaidmens, net negali oriai emigruoti! Tai yra baisios pasekmės. O jei tuo metu vyks Seimo, Europos parlamento, savivaldybės tarybų, ar dar bala žino kokie rinkimai? Nukentėjęs negalės nueiti į rinkimus ir vėl bus išrinkti tie, už kuriuos niekas nebalsavo!

Taigi, kentės ne vien tas nukritęs nabagas, bet ir visa Tėvynė. O kas dėl to būtų kaltas mūsų nagrinėjamu atveju??? O gi perdegusi lemputė!!!

Norom nenorom galima ir suglumti, kad dėl tokio, atrodytų paprasto įrengimo kaip lemputė, gali kilti tiek fatališkų pasekmių. Pamąsčius aiškėja, jog viskas ne taip paprasta – lemputė yra visiškai tolimas ne tik homo sapiens, bet net ir homo erectus objektas. Ji negali mąstyti, todėl visiškai tikėtina, jog ją kažkas valdo.

Kyla visiškai logiškas ir suprantamas klausimas – kam naudinga, kad lemputės perdegtų? Atsakymas paprastas – tai tegali būti naudinga vienintelei grupuotei, kuri visiškai anonimiškai ir paslaptingai gali būti pavadinta „lempučių gamintojais“. Manau, kad niekas nežino kas jie yra iš tikro, todėl juos tiesiog vadinkime „JIE“. Tai paslaptinga ir labai galinga jėga, kuriai niekas negali pasipriešinti. Ar kada pastebėjote, kad lemputės yra visur – automobiliuose, butuose, įstaigose, kankinimo kamerose, soliariumuose, morguose, laidojimo namuose, tualetuose, voniose, gatvėse…. Taigi, lempučių gamintojai įsiskverbė į visas mūsų gyvenimo sritis. Mes nuo jų priklausomi net labiau nei nuo maisto, nes net šaldytuve yra lemputė, be kurios mes nematytume maisto! Jie mus visus valdo labiau už gūglių ir snukiaknygę kartu sudėjus!

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lemputė yra baisingai paprastas įrenginys. Bet nutuokiu, kad tai yra klaidingas įspūdis. Ar kiekvienas iš mūsų gali pasigaminti ją namuose? Negalime. O ką tai reiškia? O gi tai, kad lemputė nėra toks jau paprastas išradimas. Todėl JIE nori, kad visur naudotume vis naujesnes lemputes, vis pirktume naujus jų gaminius. O kaip gi tai jie gali pasiekti? Yra tik vienas būdas – priversti lemputes perdegti. Tai nėra taip paprasta atlikti. Lemputės šiais laikais yra kaip reta atsparios visokiems elektros šuoliams, temperatūros skirtumams ir kitiems dalykams, priedo perdegimo veiksmas turi būti atliktas slapčiomis, rafinuotai  ir be skausmo.

Todėl lempučių gamintojai šiam, tiesiogine to žodžio prasme, tamsiam darbui, pasitelkė parankinius. Manau, kad būtent šiam tikslui buvo išvesti labai paslaptingi gyvūnai, kurie tik pašnibždomis ir tik tamsoje, bei žvalgantis aplink, yra vadinami  lubiniais lempačiulpiais. Jie tyliai tyliai gyvena visur, kur yra lemputės.

Naktį jie ateina ir tyliai, tačiau užtikrintai, čiulpia lemputes, kol jos nebeišlaiko ir perdega. Taip yra pasiekiami JŲ tikslai. Žmogus yra priverstas pirkti naują lemputę.

Lubinių lempačiulpių pamatyti neįmanoma. Šviesoje jie labai greiti ir spėja pasislėpti. Labai gali būti, kad jie buvo išvesti kryžminant žaliuosius akmengraužius, chameleonus, tritonus ir tarakonus acto garų pripildytoje barokameroje, veikiant ultrapilkąjai spinduliuotei. Tačiau to niekas nežino. Pasąmonėje galima suprasti tik vieną – mus valdo JIE…

Kol rašiau šitas nesąmones, galėjau kokius 15 kartų pakeisti lemputę. Bet rašydamas nerizikavau gyvybe, sveikata bei Tėvynes gerove. Taigi dilema – keisti lemputę – ar ne?

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus