Ko gero visi žinome, jog yra paskelbtas gedulas dėl Justino Marcinkevičiaus mirties. Sutapo, jog tuo pačiu metu buvo numatyta ir viena iš abiturientų švenčių.Šio įrašo apskritai nebūtų, jei nebūčiau paskaitęs straipsnio komentarų. Dalis šių komentarų yra parašomi žmonių, tuo metu prisijungusių prie taip vadinamo „socialinio tinklo“ facebook. Gal ir nesutiksite, tačiau man šį tinklapį labiau norisi vadinti snukiaknyge arba debilknyge (tai labiau metafora, nenorint įžeisti nei vieno, kuriam tokia diagnozė buvo nustatyta medikų)…
Taigi, komentaruose užvirė nepaprastai įdomi nuomonių kova. Yra palaikančių, yra besipiktinančių. Tačiau bent jau man susidarė įspūdis, kad dažniausiai piktinamasi ne tuom, kad atšaukiama oficialioji šimtadienio programa, o tai, kad gali būti prarasti pinigai, kurie sumokėti už vakarinę, neoficialią programą – užsakyta kavinė, vila, pirtis…
Šiandien vakare užsukau parduotuvėn. Nustebino jaunimo gausa. Dar labiau nustebino girdimi ginčai kiek pirkti degtinės ar kitų gėrimų. Tiksliau nustebau ne dėl pačių ginčų temos, bet dėl vartojamų žodžių turtingumo – kai kurių keiksmažodžių aš dar nežinojau.
Taigi, grįžtant prie pradėtos temos, norėčiau pacituoti keletą komentarų. Visas nuorodas į komentatoriaus profilį snukiaknygėje panaikinau. Norintys surasti pačius komentarus ir nuorodas į jų autorius, gali ta padaryti perskaitę nurodytą straipsnį. Kartais pateikiu tik dalį, o ne pilną komentarą, jei tai neiškreipia paties komentaro esmės. Gramatinių klaidų bei šveplumo taip pat netaisiau.
Taigi, kometarai:
„ką reiškia poeto mirtis su kažkokiu kvailu šimtadieniu .. kokie materialistai visgi pasidarėm .. jei ne poetas , kai kurių dalykų matyt nesimokintų tie patys abiturientai“ – rėžė pirmame komentare Ariana Grinevičiūtė
„Ką reiškia kažkokio poeto mirtis su vieninteliu gyvenimo šimtadieniu?“ – iš karto atsakė jai „facebok narys“
„cia kaip mados vaikimasis tas gedulas… vienas paskelbe ir visi is paskos… “ – išsakė nuomonę Živilė Jurgelevičiūtė
„tai ka dabar dar ir veliavas kabinti reikes ?“ – sunerimsta Viktorija Secenova
„Atsiprasau siais laikai ta poezija niekam nenesa naudos net aukstuomenes vakareliuose niekas apie to peozija nekalba todel ji reikalinga nebent del bendro isprusimo“ – demonstruoja bendrojo išprusimo lygį Edvinas Dokšas. Gerai, kad nors atsiprašo komentaro pradžioje…
„ka as zinau aisku gerai kad mokykla praeitais metais baigiau bet jeigu atsauktu tokia svente lygei taip pat susidraskyciau ………..“ – pareiškia Niusa Grazi. Ką čia bepatarti… gal tikrai eik ir draskykis, bet jei tik ką tu žinai, tai gal ir neverta nieko daryti…
„Kas visiems darosi?! Juk ne pasaulio pabaiga! Šimtadienio neatšaukė, o tik perkėlė! Čia 11-tokam pinigai nuplaukė, bet mes kažkodėl į šią žinią reagavom ramiai ir netgi radom milijoną jos privalumų! Ne šiaip sau juk nukėlė, o dėl labai daug Lietuvai davusio žmogaus mirties. O apie tuos, kurie žada „baliavoti“ iš viso neturiu ką pasakyti… Jokios pagarbos tėvynei ar žmogui.“ – oponuoja dažniausiai reiškiamai nuomonei Viktorija Vyšniauskaitė
„:D del kazkokio poeto, kurio dauguma zmoniu net nezino… nes mazai aks siais laikais domisi poezija, reikia atsaukti simtadieni? taip, zmogus mire, gaila. uzbaigta.
laikas svente svesti ;]“ – erudicijos ir literatūros žinių viršūnes demonstruoja Laurynas Jurys
„Spėsit prisigert, pavemt, pasistaipyt ir pasimaivyt vienas prieš kitą. Krizė sakot, pinigų gaila? Taigi eikit ir gerkit jei užsakyta, niekas pririšęs nelaiko“ – lepteli vienas iš mano draugų Marius Marma
„Gerai kad pas us neatsauke.;o na bet uztat valentino dienos sventei pize..“ – kažkokią valnetino dienos šventę aprauda Povilas Vitkauskas
„tai jau per daug…abiturientai turi teise i savo svente,kuri ivyksta tik karta gyvenime…“ – piktinasi Ilona Rekstyte Eido
„pasilikit antrais metai galesit laiku atsvest 😀 jei niekas nemirs irgi negali zinot :D“ – pokštauja Nerijus Kuizinas
„visada sakydavau, kad šimtadienis – viena ypatingiausių, tik vieną kartą gyvenime švenčiamų švenčių. Ar tikrai mirusiajam bus lengviau ir šilčiau kape gulėti, jei šios šventės bus atsisakyta? Gedulas – tai dvasios būsena, per prievartą jausti netektį nepriversi.“ – savo apmąstymus lieja Vilma Auglytė
„Tie vyresniuju pasisakymai tai juokingi. Man rodos jus patys durni, nors jau tiek metuku gyvenat. Net nepagalvojat, kad viskas uzsakyta,planuota menesius. Tarkim,kad ir merginom visokios kirpyklos uzsakytos, nagai nudazyti ar dar kas..“ – problemos esmę išaiškina Lukas Stanevicius
O viską vainikuoja ir visko viršūne pavadinčiau Irmos Daunoravicienės komentarą:
„pilnai sutinku su visu issakyta nuomome!“
Su kuo ji sutinka? Kas nors suprato? Su kuria nuomone?
Bet nereikia stebėtis abiturientų nuomonėmis, jei vieno iš abiturientų mama pasako, jog šimtadienis planuojamas nuo pat vaiko gimimo. Jos nuomonė cituojama jau ne komentaruose, o pačiame straipsnyje:
„Šimtadienio šventė suplanuota nuo vaiko gimimo, o mirties nesuplanuosi. Kaip jaustis abiturientams, kai taip lauktos ir planuotos šventės išvakarėse pasigirsta administracinė nuoroda, kad jos nebus – dėl visuotinio gedulo ji negali vykti? Juk ne prezidentas ar kitas už valstybę atsakingas asmuo mirė – tai poetas, toks kaip ir kiti, mylėjęs ir gerbęs Lietuvą“
Užplūsta dvejopos emocijos. Viena vertus, tai gal tiesiog neverta nei reaguoti, nei kažką apie tai rašyti, kalbėti – tiesiog jaunimas emocingai reaguoja į kai kuriuos dalykus. Kita vertus – tai yra visų mūsų ateitis, viešai išsakomos nuomonės. Tai yra abiturientai, kurių dalis pareiškia, kad J.Marcinkevičiaus net nežino. Tiesa, reikia pripažinti, kad nežinau kokios yra dabartinės mokyklų mokymo programos, gal tikrai net neužsimenama apie J.Marcinkevičių? Nors ne, netikiu kad tai gali būti. Todėl pasidaro liūdna. Labai liūdna. Belieka tikėti, kad parduotuvėje mačiau ir komentarus rašė asmenys, kurių nuomonė ir mąstymas neatitinka daugumos tokio amžiaus jaunuolių pasaulėžiūros ir prioritetų.
Pasidalinkite:
Na, aplenkėte, gerbiamasis, kaip tik sėdžiu ir, bandydamas susidėlioti vakarykštes mintis, kurios kilo beskaitant minimus komentarus, galvoju ką šia tema parašius savo tinklaraštyje. Jei ir parašyčiau, tai, dėl besukylančių emocijų, padrikiau ir kategoriškiau, nei tamsta. Pribloškė mane tas straipsnelis. Nuo pirmų eilučių jau buvau besipiktinąs, kad nesąmones rašo, bet vėliau supratau, kad viskas gerai ir viskas vietoje. Na o patys komentarai… Man labiausiai patinka argumentas, kad šimtadienis tai tokia unikali, vienintelė, nepakartojama ir niekuo nepakeičiama diena gyvenime… tiesiog kaip ryte nueiti į tualetą vasario 19-tą dieną…, juk niekada daugiau gyvenime nebebus progos nusivalyti šiknos 2011 metų vasario 19-tos dienos rytą…
Vienok, tarp kelių normalesnių komentarų man užkliuvo tai ką parašė Zivile Siska: „Kad mire labai talentingas poetas, liudziu, bet perskaicius kai kuriu jusu komentarus, labai, labai liudziu“. Tiesa, nesu tikras ar teisingai supratau pasisakiusiąją, bet ir aš liūdžių, kad netekome Žmogaus, bet dar labiau liūdna beskaitant tuos komentarus…
…kuo labiau pažįstu žmogų, tuo vis labiau didėja noras įsigyti šunį…
Kai žmogų apkandžioja vampyras, jis taip pat tampa vampyru. Kartais atrodo, kad daugybę aplinkinių apkandžiojo avinai…
Tai gal gedulą dėl kiekvieno žmogaus mirties skelbiam, tada tik tą ir veiksim kaip gedėsim. Kodėl turėtume išskirti poetą, o ne kokį mūrininką?
Nesupratote to, ką norėjau pasakyti. Kalba buvo ne apie gedulo skelbimą, kalba buvo apie tai, kad yra piktinamasi jog atšauktos oficialios vakarinės dalys. Niekas neatšaukė vilų, niekas neatšaukė kavinių, sėdėkit, gerkit, kas trukdo? Priedo niekas neatšaukė lietuvių kalbos rašybos. Įrašo esmė ir buvo tai, kaip reiškiamos jaunuolių mintys, o ne gedulo skelbimas.
O internete – tu visagalis! Ką daugiau belieka pasakyti, kai imi ir užtinki savo vardą „pirmoje ir, ko gero, geriausioje Urbštavičiaus svetainėje internete“ – ten, kur savo vardą išvysti nė tikėte nesitikėjai. Hm… išgarsėjau, pamaniau, apie mane RAŠO! 🙂 Ale per anksti džiaugiausi – gavau šlapiu skuduru per snukį (juk esu viena iš „snukiaknygės“, todėl žodžio veidas nevartosiu, nedera), ir tai visai jau nejuokinga. Na, galvoju, pažvelgsiu, ar bent yra už ką? Ponas ar ponaitis Ramūnas Urbštavičius (atsiprašau, bet tokio nepažįstu) ir pats rašo, jog kalba apie tai, kad kažkas piktinosi atšaukta oficialia šimtadienio šventės dalimi, taigi lyg ir teisingai supratau? Bet paaiškinkite man, nesupratingai, kodėl negaliu turėti nuomonės, su jūsiške nesutampančios? Taip, maniau ir tebemanau, kad nebuvo būtina atšaukti šimtadienio šventės, ir nereikia teisintis, jog buvo atšaukta tik oficiali dalis – mano galva, būtent oficiali dalis ir yra reikšminga, ypatinga, įsimintina, o ne kažkokie vakariniai pagėrimai, vilos ar pan. Nemaloniai nuteikia, jog savos nuomonės reiškimas bei anketos svetainėje facebook turėjimas yra vertinamas kaip nežinia kokia nuodėmė, net ne nuodėmė, o psichinė liga, jei prisiminsim sodrų apibūdinimą „debilknygė“. Na o kalbant apie savos nuomonės reiškimo būdą irgi nelabai supratau, kodėl tas mano vardas taip valkiojamas? Ką gi jau tokio nederamo pasakiau? Ką įžeidžiau? Ramūną Urbštavičių?
Gerbiama Vilma, pirmiausiai, tai dėkui, kad skaitote.
Dėl Jūsų komentaro – Jūs manes neįžeidėte, o aš Jūsų vardo nevalkiojau. Tiesiog pacitavau mintis, kurias Jūs viešai išsakėte. Jei tai yra Jūsų vardo valkiojimas, tai mūsų nuomonės šioje vietoje nesutampa.
Toliau. Niekur neišskaičiau, kad būčiau rašęs, jog negalite turėti nuomonės, kuri nesutampa su maniške. Jūs galite turėti nuomonę, kaip ir aš. Jūs išsakėte savo, o aš – savo. jokio nuomonių ribojimo neįžvelgiu. Taip pat ir Jūsų galiu paklausti – kodėl mano nuomonė turi sutapti su Jūsiške?
Ir jei jau skaitėte, bet, kaip matau, nesupratote apie ką buvo kalbama, tai paaiškinsiu – Jūsų, kaip ir kitų komentatorių nuomonės reiškimas nėra jokia nuodemė. Jūs tai galite daryti ir darote visiškai laisvai. Tačiau nereikalaukite, man mano nuomonė sutaptų su Jūsų. O jei ji nesutampa, nedrauskite jos išsakyti.
beje, Mariau M, šimtadienis tikrai unikali, vienintelė ir nepakartojama šventė, nebent, žinoma, esate antrametis. Tai tokia pati unikali, vienintelė ir nepakartojama šventė, kaip ir pirmoji rugsėjo 1-oji, paskutinis skambutis ar išleistuvės. Tai viena reikšmingiausių mokyklinių švenčių. Gal ne pats tinkamiausias palyginimas, bet ar jums patiktų, jei jūsų tuoktuvių ceremonija būtų atšaukta dėl jums nepažįstamo, kad ir itin gerbtino žmogaus mirties? Net jei vestuvinio baliuko nieks ir neatšauktų. Ar pagėrimas ir šokiai pokiai pakeistų tradicijas ir ritualus?
Ir būkit geri, nepulkit rėkti ir manęs literatūros neišmanymu, nemylėjimu, moralės neturėjimu, nedvasingumu ir t.t. kaltinti, nes mano silpni nervai, neatlaikysiu dar.
Gerbiama Vilma, ar galėtumėte nurodyti nors vieną šventę, kuri nebūtų unikali ir nepakartojama? 18, 20, 23, 26 gimtadieniai taip pat yra unikalūs ir nepakartojami.
Ant Jūsų niekas nerėkia (internetinėje erdvėje rėkimu vadina rašymą vien didžiosiomis raidėmis). O va su nervų silpnumu, tai nelabai galiu ką nors patarti…
Kodėl Jus taip erzina, kad kitų nuomonė nesutampa su Jūsiške? 🙂
Gerb. Vilma, malonu, kad parašėte, bet nors ir gražiai bei sklandžiai rašote, tai nė kiek neprideda svarumo jūsų išvedžiojimams apie smūgius šlapiu skuduru, Jūsų vardo valkiojimą, teisės turėti nuomonę ribojimą, anketos feisbūke prilyginimą psichinei ligai ar nuodėmei… Jums tikrai tokių minčių kilo beskaitant Ramūno blog’ą? Ar jūs tik bandote kažką išprovokuoti? Nuomonės turėti Jums niekas nedraudžia o ir laisvės ją reikšti neriboja, atvirkščiai, juk kitaip nebūtų ir šio įrašo blog’e, gerai kai žmonės turi skirtingas nuomones, kaip, kad ir aš ar Ramūnas turime savas nuomones, pagrįstas skirtinga pasaulėžiūra, patirtimi, brandumu. Jūs turitre savąją, ją reiškiate, aš- savąją, tame tarpe ir apie Jūsiškę, jei jau ją viešai pareiškėte.
Šimtadienis unikalus kaip ir kiekviena akimirka, kiekviena diena, kaip ir mano grubokame palyginime minimas tualeto lankymas. Esmė tame, kokią reikšmę tam ar kitam įvykiui pats žmogelis suteikia, kiek tai sureikšmina. O sureikšminti datas, ribas ar dar ką, mano manymu nėra protinga. Ne šimtadienis svarbu, o tai kaip, baigiami mokslai, kas išmokta, kas pasiekta. Tai svarbu, nes jei nebūti šimtadienio, mokslo kokybė vien nuo to nenukentėtų, bet jei bus šimtadienis, tačiau nebus mokykloje mokslo… Lygiai taip pat ir su santuoka. Daugybė žmonių sureikšmina visokias datas, ceremonijas, gėles, geležėles, sukneles, makiažus ir pseudotradicijas, lyg santuoka tetruktų tą vienintelę dieną (dvi ar tris), o tikrai neretas po santuokos apsižiūri, kad su tuo žmogum gyventi negali. Ar nederėtų santuokoje didesnį dėmesį skirti savo porininkui, jo pasirinkimui, savo paties pasikeitimui ir panašiems dalykas, nes, kaip ir su tuo šimtadieniu- santuokos ceremonialas, net jei jo ir visai nebus, nesutrukdys gyventi poroje gražiai ir laimingai ir atvirkščiai- neskyrus pakankamai dėmesio pačiai santuokai, partneriui, tačiau susiorganizavus super ceremoniją, pastaroji nė kiek neužtikrins laimingo gyvenimo…
Atsakysiu į klausimą- tikrai nesureikšminu santuokos datos ir nė kiek nepergynčiau, jei ją dėl ko nors atidėtų ar nukeltų. Beje, o kodėl parašėte, kad „atšauktų“? Juk šimtadienių neatšaukė, tik perkėlė.
O kaip šimtadienis su santuoja susijęs?:)
Čia gal gerbiama Vilma Auglytė galėtų geriau atsakyti…
🙂
Aš na suprantu, kad šimtadienis šventė, bet su santuoka ar verta lyginti 🙂 Šiaip klausimas ar verta diskutuot ta tema kas svarbiau, nes dabar jaunimas daug kitaip į viską žiūri. Todėl ir gerbiamų rašytojų nežino, ir skyrybų daug 🙂
Na gal manantys, jog šimtadienis yra su santuoka ar bet kokiu kitu įsimintinu įvykiu sulyginama šventė, turi savo svarių motyvų. Tik gaila, kad nelabai nori jų išsakyti, o pyksta dėl viešai išsakytos nuomonės pakomentavimo.