Vyyyskas čia gerai!!!

Buvo toks labai mielas multiplikacinis filmukas, kuriame vienas personažas pasakoja istoriją: „Bėgau per laukus, per klonius, žiūriu mergiotė dainuoja…ir nusukau jai sprandą“. Kažkodėl man ta istorija labai patikdavo.

Taip ir aš šiandien – po nuostabios dienos lekiu šaligatviais link namų, žiūriu – keleivių kontrolės autobusiukas stovi…ir stovi ne bet kur, o užimdamas nemažą gabalą viešojo transporto sustojimo. aišku nei gabaritinių šviesų, o ant stogo sumontuotų oranžinių švyturėlių įjungti niekas nesivargino.

Iš tikro, tai man patinka šie keleivius tikrinantys autobusiukai. Man labai įdomu stebėti tą paniką, kuri kyla be bilieto važiuojantiems keleiviams pamačius kas jų laukia. Sakyčiau, kad yra net ir stebuklingų savybių – nuostabiai veikia atmintį, kišenėse atsiranda centų, kurių pakanka nusipirkti bilietą.

Kadangi jau kurį laiką stengiuos ne tik burbėti, tačiau ir būti mandagiu bei pozityviai mąstančiu bei optimizmą spinduliuojančiu piliečiu, tai tiesiu taikymu nudrožiau prie pačių kontrolierių norėdamas perspėti, jog jie, žinoma netyčia, pažeidžia kelių eismo taisykles. Kas gi galėtų pamanyti, kad tai daroma tyčia, arba kad šio automobilio vairuotojas neišmano KET??? Aš įsitikinęs, kad tai neįmanoma, kad tai tiesiog apmaudi klaida, kuri tučtuojau bus ištaisyta įjungiant ant autobusiuko stogo sumontuotus oranžinius švyturėlius.

Sunku pasakyti kodėl nenustebau, kad po mano frazės „Labas vakaras, Jūs, pastatę automobilį viešojo transporto stotelėje, pažeidėte KET“ pamačiau nuoširdžios nuostabos kupinas akis. Žinoma jie nesuprato ko čia kabinėjuos. Pamatęs nustebusius kolegas, prie jų tučtuojau prisijungė vienas iš jaunų kolegų, iki tol bendravęs mobiliuoju telefonu.

Buvo tikrai smagu. Mane pavadino „ponu“!!! 🙂 Be abejo tokiu ir pasijutau – stengiaus stovėti oriai, kalbėti iš lėto ir net kvėpavau kažkaip prabangiau.

Jaunasis kontrolierius iš esmės buvo toks, kokiu visada norėjau būti užaugęs, tačiau taip ir netapau – aktyvus, puikiai žinantis savo teises ir kitų pareigas, sugebantis atlikti net tris darbus vienu metu – maigyti el. bilietų tikrinimo aparatą, rašyti žinutę mobiliuoju telefonu ir dar kalbėtis su manimi. Jei spėti, kad šalia šių darbų jis dar ir galvojo, tai susidaro jau net 4  darbai…na, tai man jau yra sunkiai suvokiama, to nemoku…

Būtent šis jaunuolis man ir išaiškino kodėl gi čia stovi tas autobusiukas:

– Ponas, čia yra viešojo transporto stotelė. O mašina priklauso viešojo transporto įmonei, todėl mums čia galima stovėti – aiškino kontrolierių atstovo spaudai funkcijas prisiėmęs ekspresyvusis jaunuolis.

Kaip keista pamaniau aš…kaip paprasta ir lengva viską sužinoti. Dar šių metų sausio 15 dieną rašiau apie tai, koks paslaptingas gyvis yra tos „Susisiekimo paslaugos“ . Grįžęs namo net pasitikrinau ar niekas nepasikeitė ir „Susisiekimo paslaugų“ veiklos kryptis jau tikrai iš „AtgalĮ viršų“ tapo keleivių pervežimas (viešojo transporto įmonė ko gero perveža keleivius, ar ne?).

Tačiau greitai nurimau – niekas nesikeičia…jų pagrindinė veiklos kryptis, vis dar yra „AtgalĮ viršų„.

– Tačiau „Susisiekimo paslaugos“ yra kontroliuojanti ir koordinuojanti įmonė ir nėra viešojo transporto įmonė, o jūsų autobusiukas tikrai nėra viešojo transporto priemonė – bandžiau prieštarauti aš

– Ponas, jei kas nepatinka, kreipkitės Žolyno 15, vyyyyskas – dialogą baigė jaunasis kontrolierius

Didžiausia įspūdį man paliko tas „vyyyskas“. Na panašiai kalba visokie nelabai mieli jaunuoliai, su kuriais nelabai norisi bendrauti. Tai va, tonas buvo panašus.

– Mes dirbame, netrukdykite dirbti, ko jūs norite – sklindo kitų, menamos savo kolegos sėkmės padrasinti kontrolieriai

Mandagiai atsisveikinau padaręs keletą autobusiuko nuotraukų.

Na vyyyskas, tai vyyyskas. Ką jau čia besakysi. Džiaugiaus kad laikai keičiasi, modernėja – anksčiau visada siūlydavo eiti į Vasaros g. 5, dabar jau į Žolyno g.  15. Tai suteikia vilčių, kad gyvenimas vis gerėja. Eidamas namo džiaugiaus, kad pokalbis buvo nepaprastai naudingas ir prasmingas. Kad ir kiek sausio mėnesį bandžiau sužinoti kuo gi užsiima tos „Susisiekimo paslaugos“, taip ir nesupratau, o va jaunasis kontrolierius viską įprasmino – tai viešojo transporto įmonė, o jei kas nepatinka, kreipkitės į Žolyno 15 ir vyyyyskas!

Dar kam nors kas nors neaišku?

Na, į Žolyno g. 15 paskambinau nieko nelaukdamas ir paprašiau perduoti linkėjimus kontrolieriams, o va į policiją autobusiuko nuotraukas nusiųsiu artimiausiu metu. Bus įdomu pamatyti kaip tokį stovėjimą interpretuoja teisėsauga.

Tai va. Vyyyskas čia gerai.

 

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus

9 comments

    • Ir kiek gi laiko aš turiu? Sugaišau kokias 3 minutes.
      Apskritai argumentas „tu ką, neturi ko veikti“ arba „matyt turi labai daug laiko“ mane kiek erzina. Kiekvienas turime savo įsivaizdavimą ir savo nuomonę. Vieniem tai, ką rašau, yra nereikšminga ir neverta nei sekundės sugaišto laiko. Kitiem, gal būt, tai bus verta ir visos minutės ar net dviejų.
      Visi turime pasirinkimą – užsimerkti ir nieko nedaryti bent jau tol, kol mūsų tai neliečia, arba daryti kažką, kad padėtis pasikeistų. Tik va pasirinkus pirmąjį variantą nereiktų šaukti, pykti ir verkti kaip yra blogai, kai tie dalykai užkabins asmeniškai.
      Ar, bent retkarčiais, renkuosi antrą variantą.

  1. Aš nerašiau, kad neturi ka veikti. Tiesiog man ir trys minutės kartais daug būtų :)Nemanau, kad greit padėtis pasikeis. Ir manau puikiai pats supranti kodėl.
    O dėl bendravimo kult8ros vaikinuko, reikėtų jau pratintis prie jos, tokia karta ateina, kuri ir bendraus taip 🙂

    • Kaip ir minėjau – kiekvienas elgiasi pagal savo norus. Mano yra vienokie, Jūsų – kitokie.
      Prie bendravimo nesipratinsiu. Nemanau, kad visi tokie.

    • Inga, padėtis gali keistis, kartais net stebėtinai greitai, tereikia, kaip minėjo Ramūnas, bent kartais pasirinkti kitokį variantą, nepagailėti kelių minučių…

    • Pasikartosiu dar kartą – kiekvienas turime savo nuomonę. Jei norite, pratinkitės ir nepastebėkite. Tik kaip jau ir minėjau, tokiu atveju prarandama bet kokia teisė sakyti, kad kažkas yra blogai. Jeigu smagu pūti ir pačiam, tai prašau, kiekvienas turi teisę rinktis.

  2. MariusM dirbu mokykloj, tai tų minučių nepagailėta, deja deja 🙂
    O del „pūvimo“ Ramūnai kaži kam taikai ? 🙂

    • Nesusikalbam.
      Kaip minėjau – kiekvienas turi teisę rinktis. Man netinka pasiūlymas taikytis su tuo, kas mano manymu yra blogai. Tai vadinu pūvimu. Aš nenoriu nepastebėti blogų darbų, nenoriu mėtyti šiukšlių bet kur, nenoriu statyti automobilio ant žolės pasiteisindamas „taip darau, nes taip daro visi“.
      Nenoriu perimti to, kas man yra nepriimtina ir nenoriu su tuo taikytis. Jei tai yra laiko švaistymas – tebūnie, kiekvienas taip pat turi savo nuomonę apie tai. Aš manau, kad užsimerkimas ir bandymas nepastebėti yra didesnė blogybė.

Comments are closed.