Na va

Kadangi pagaliau sugrįžau į eterį, tai reikia ir pasakyti ką nors džiugaus.

Apie ką gi daugiau, jei ne apie Seimo rinkimus galima kalbėti šiandien?

Taigi norėčiau labai pasidžiaugti balsavimo apylinkėse matytomis eilėmis. Kažkaip šilta pasidarė, kai pamačiau, kad žmonės eina balsuoti. Šaunu, puiku, nuostabu! Tikrai turėjau vilties, kad žmonės pagaliau susiprato ir eina reikšti savo nuomonę. Nors pačioje rinkimų apylinkėje eilės kaltininkas paaiškėjo labai greitai – prie kompiuterio sėdintis darbuotojas, išdidžiai vadinamas „atvykusių rinkėjų registratoriumi“. Visiškai neabejotina, kad šiais laikais kompiuteris yra retenybė ir buvo tiesiog neįmanoma pastatyti dviejų ar trijų kompiuterių taip dvigubai ar trigubai sutrumpinant eiles. Tačiau toje vietoje sėdintis darbuotojas yra baisulingai svarbus – patikrina dokumentą, įveda asmens kodą ir paduoda kažkokį beprasmį lapuką (bent jau aš nesupratau to lapuko prasmės), kurį po kelių sekundžių reikia atiduoti prie kito stalo sėdinčiam ir biuletenius dalinančiam darbuotojui.

Pagalvojau, kad to lapuko kelias ir gyvavimas yra dar trumpesnis ir beprasmiškesnis nei tualetinio popieriaus lapelio. Su tualetinio popieriaus lapeliu bent jau kažkas naudingo padaroma, o su tuo „registracijos lapuku“…

Deja, žiūrint į dabar VRK pateikiamus skaičius, esu kiek nusivylęs – rinkėjų aktyvumas – tik apie 53%…o aš tikėjaus bent 70%.

Ir dabar belieka tiems, likusiems 47%, pasakyti A.Užkalnio frazę „DUSKIT, VARGOLIAI!“. Nepareiškėte savo nuomonės, reiškia, neturite jokios teisės nei piktintis valdžia, nei loti, kad dideli mokesčiai ar blogi sprendimai. Savo teisę į žodį praradote vakar, kai nenuėjote prie balsavimo urnos ir neįmetėte ten rinkimų biuletenio su savo nuomone.

Užtat man baisiai smagu stebėti rinkimų rezultatuose aiškiai matomą smūgį per žandą šlapia, „Omnitel“ logotipo spalvos mazgote vienai „partijai“. Džiugu, kad daugiau nei 90% balsavusių tai padarė, tačiau liūdna, kad beveik 50%  galėjusių tai padaryti, to nedrįso.

Svarstydamas apie ateitį negaliu nuslėpti susidomėjimo, kas gi bus, jeigu premjeru staiga taps daugiausiai balsų gavusios partijos atstovas, nelabai kaip kalbantis lietuviškai ir turintis nupirktą aukštojo mokslo baigimo diplomą. Na, bet gal gelbės patirtis versle, Europarlamente ar dar kur… Nieko kito nelieka, nes tauta jį jau išrinko.

Tiesa, man patiko jo reklama, kai jis vienos bobutės klausė, kas gi parvilios namo emigrantus ir čia pat meiliai atsakė žiūrėdmas į susižavėjimo kupinas jos akis „jūsų kepti blynai, močiute“… O tada pasisuka į kameras ir sako: „o jeigu kalbėti rimtai…“. Bobutė turėjo įsižeisti… Bet ne, neįsižeidė ir dar, greičiausiai, balsavo už iš jos keptų blynų pasityčiojusio piliečio atstovaujamą partiją.

Dabar belieka melstis, kad kuo greičiau baigtųsi peštynės dėl postų, pirštų rodymas į kitus ir rėkavimas „jūs, durniai, nieko nesuprantate, o mes, gudrūs, žinome kaip“ ir būtų pradėta normaliai dirbti.

Nors ne, nesitikiu to. Negaliu atsikratyti jausmo, kad po 4 metų skambės frazės „mums paliko labai blogą padėtį, kurios per 4 metus neįmanoma ištaisyti, todėl mes tiesiog fiziškai bei galvodami apie paprastą žmogų, negalėjome įgyvendinti visų savo pažadų“.

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus