Carui špygą parodė!

Yra toks labai gražus 1957 metais sukurtas animacinis filmukas „Lydekai paliepus, man panorėjus“.

Jame generolas, vesdamas karius į karą, sako  „mūsų carui špygą parodė!“.

Vakar, panašu, paprasta kaimo bobutė padarė tą patį, tik ne filmuke, o realybėje. Ir ne kažkokiam prasčiokui, o milijardieriui serui Richard Branson, kuris nusileido iš dangaus tiesiai į nieko neįtariančios bobulytės pievą…

Ir sukilo pasipiktinę pagarbos minėtam milijardieriui persipildę vietinio ir tarptautinio verslo atstovai, pradėjo kritikuoti neverslią bobulytę, pradėjo piktintis tokiu kaimietės tamsumu, net straipsnį į „Defi“ parašė!!!

Kaip gi taip galima, gi bobutė praleido tokią progą pabendrauti su milijardieriumi! Paskaičius straipsnį atrodo,  kad tas baliono žnektelėjimas bobulytei buvo it koks Dievo ženklas, galimybė sužinoti kaip užsidirbti milijoną, Dievo piršto, galinčio pastūmėti į neabejotiną verslo sėkmę, bakstelėjimas! O ji, tamsuolė, praleido tokią progą… Dabar milijono tikrai nebeužsidirbs.

Bet gal reikti pamėginti įsivaizduoti, kaip viską matė bobulytė.

Vaikšto sau ramiai su kibirėliu po pievą, melžia savo mylimas karvutes, klausosi paukštelių čiulbėjimo. Staiga karvės sunerimsta, nuspiria kibirą ir baimingai pradeda žvalgytis į dangų, iš kurio artėja didelė lašo formos pūslė, po kuria kaba pintas krepšys su krūvele krykštaujančių dvikojų padarų.

Tas dangaus siaubūnas žnekteli ant bobulytės pievos ir padengia ją savo bebliūkštančiu kūnu, iš kurio tarytum paskutiniai nežinomo gyvūno atodūsiai lėtai ir liūdnai išeina oras.

Susirenka žmonių gauja, atlieka skrydžio pabaigos ritualus, džiaugsmingai filmuojasi, fotografuojasi ir klega nesuprantama, į barbarų užkariautojų panašia kalba.

Lyg to nebūtų gana, labiausiai iš visos šios kompanijos garbinamas pilietis su barzdele, nemokantis lietuviškai, per vertėjus pageidauja ką tik primelžto pieno.

Tikėtina, kad bobutę apėmė prieštaringi jausmai – gurkšnio pieno lyg ir negaila, bet kartu ir nesmagu – ant pievos nusileido kažkokia bestija, nekviesti žmonės išmindė pievą ir dar kažko nori…

 

Šioje istorijoje kaltinti bobutę yra visiškai neteisinga. Tikrai netikiu, kad ji yra bent girdėjusi kas toks yra tas Richard Branson. Dar labiau abejoju, ar jai būtų nors kiek įdomu kalbėti su juo apie tai, kaip uždirbti pirmą ar antrą milijoną, apie lyderystę, ar verslumą.

Nelabai suprantu ko tikėjosi kelionės organizatoriai, apgailestaujantys dėl bobutės reakcijos. Kad ji džiaugsmingai puls vaišinti milijardierių pienu, o paskui sėdės su juo prie arbatos puodelio ir kalbėsis apie verslumą? Ar tikrai į tą segmentą pataikyta? Močiutei rūpi jos karvutės ir mažas ūkelis, o ne milijonus generuojantys projektai, kurių nei kurti, nei valdyti ji, greičiausiai, net ir noro jokio neturi.

Be to visiškai natūralu, kad žmogus gali pasimesti, kai šalia jo nusileidžia balionas ir staiga aplinkui sukyla erzelynė.

Žinoma, galima kalbėti apie svetingumą, apie geras emocijas, apie šiltą sutikimą. Bet ar galima pykti, jeigu žmogus nebūna patenkintas, kai jį, tiesiogine to žodžio prasme, užgriūna visa minia nekviestų svečių? Nenorėčiau teigti, kad taip gali būti tik Lietuvoje ir tik čia močiutė praleido tokią nuostabią progą pabendrauti su Branson’u. Dar labiau netikiu, kad pokalbis jai būtų sukėlęs kokį nors nušvitimą ir jos gyvenimas pasikeistų.

Organizatoriams pikta, kad bobutė nedavė šviežio pieno? O jeigu nuo šviežio, ką tik primelžto pieno, milijardieriui paleistų vidurius? Ką tada reiktų rašyti? „Pavaišino blogu pienu, nuo kurio milijardierių ištiko diarėja“?

Jeigu norime rasti kažko blogo, visada galima bus tai padaryti. Nedavė pieno – blogai. Davė pieno, nuo kurio pratrydo – blogai. Davė pieno, kuris buvo neskanus – blogai. Davė pieno, bet pokalbio metu paaiškėjo, kad močiutė neversli – irgi blogai.

Tikrai smagu, kad Lietuvoje vyko toks renginys, kad į jį atvyko daug versle pasiekę svečiai. Labai norisi, kad tokių renginių būtų daugiau. Tai reklama šaliai, gal ir šioks toks turizmo skatinimas. Bet kiekvienas renginys, kiekvienas projektas, kiekviena prekė turi savo tikslinę auditoriją. Šiuo atveju beveik tiesiogine to žodžio prasme buvo pataikyta į karvašūdį.

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus

1 comment

  1. Štai ko delfyje vakar pasigedau tarp daugybės įrašų apie tą Branson’ą, kaip jis ten kur ėjo, kokią majkę gavo, kur skrido, ką leptelėjo, ką valgė ir tt, tai pasigedau kokios spalvos ir konsistencijos išmatomis tuštinosi ir kokiame tualete… ir ko galima būtų iš to pasimokyti tamsuoliams lietuviams.
    Blogai, kad bobulytė nesusiprato ir nedavė (karvės) pieno. Gal būtų milijardierių privertusi papildomai ką nors apmąstyti.

Comments are closed.