Dienos citata #20

„O jūs pagalvojote kokia yra braškių savikaina?Kiek kainuoja indeliai, kuras, daigai, laistymo įranga… Ir valgykite tas lenkiškas, o po to nedejuokite kad apsinuodijote.. Gaila man jūsų, kurie visados sugeba smerkti, visur įžvelgti bloga, ir nieko nedaryti…Vien dėl jūsų tokių žmonių norisi išvažiuoti į užsieny, o čia bent ūkininkai neša pelną Lietuvai, suteikia darbo vietas, jie bent veikia, o jūs tik sugebate komentuoti ir smerkti..“

Rašo „…“ prisistatantis (-i) klaviatūros kaubojus, bandydamas pateisinti, jog lietuviškos braškės kainuoja 26 litus, o lenkiškos – tik 7.

Džiugu, jog tokie žmonės pradeda teisingai galvoti – jiems norisi išvažiuoti. Važiuokite, ponaičiai, važiuokite į tą „užsieny“, ten bus geriau. Ten tikrai vertins kiek kainuoja indeliai, kiek kainuoja kuras, kiek kainuoja laistymo įranga. Ten net ir pienu lyja bei riestainiais sninga. Ten moka dideles algas, beveik nereikia dirbti, pigus kuras, indeliai ir laistymo įranga.

Dar ten nėra viską smerkiančių žmonių, visi įžvelgia tik gerą ir visi ką nors daro gėrio labui.

Aš va nesmerkiu Lietuvos ūkininkų, kurie įkainoja savo braškes 25 litais už kilogramą. Aš tame matau daug gero – pardavę jie nusipirks naują traktorių, sumokės geras algas savo ūkio darbuotojams. Bet dar geriau jiems būtų, jeigu braškės kainuotų 75 litus už kilogramą. Tada traktorius būtų dar naujesnis, laistymo įranga dar modernesnė, o ūkio darbuotojų algos net pralenktų „užsieny“ braškes renkančių lietuvaičių algas.

Tokias kainas nustačiusių tikrai nesmerkiu. Tiesiog neperku iš jų. Nematau prasmės pirkti tris kartus brangesnę prekę. Nesu specialistas, bet klausantis apie lietuviškų braškių, obuolių, bulvių ar kiaulių ekologiškumą bei lenkiškų produktų nuodingumą, man kyla labai daug abejonių.

Pagal tuos pasakojimus, reiktų įsivaizduoti tik ekologiškos žolės privalgiusios karvutės mėšlu tręšiamus Lietuvos laukus, švariose ir levandomis kvepiančiose kiaulių fermose laigančius laimingus, rausvaodžius  paršelius, kiekvieną vaisių nuskinančias ir rūpestingai padedančias į krepšį rankas. Aplink skraido drugeliai, derlius renkamas tik pagal feng-šui taisykles parinktomis dienomis, o iš debesų visą vaizdelį stebi besišypsančios ekologijos deivės akys…

Visiškai kitaip yra už vos valandos ar dviejų valandų kelio automobiliu. Ten Lenkija. Ten laukai rauda nuo chemikalų, pro kiaulių fermų langus paklaikusiomis akimis žiūri mononatrio glutamatu primaitinti paršeliai, nekantriai laukdami kada gi atvyks mašina iš mėsos kombinato. Nuskinti vaisiai metami į purvinas, baisiausių ir nuodingiausių konservantų duobes ir tada vežami į Lietuvą.

Va todėl reikia mokėti trigubą ar keturgubą kainą už lietuvišką prekę…arba bent jau už prekę Lietuvoje.

Gaila, kad aš nežinau kiek kainuoja indeliai, daigeliai ir laistymo įranga, gal žinodamas ir aš norėčiau išvažiuoti į „užsienyyyy“. O kol kas norisi tik palinkėti sėkmės tokiems norintiems. Gero kelio!

Nežiūriu krepšinio, valgau E621 ir lenkiškas braškes!

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus