Geri darbai lavonais grįsti?

Vakar jau bumbėjau apie Vilniaus merui pasiūlytą iššūkį.

Kol kas jokio atsakymo negavau, nenustebsiu ir negavęs, tačiau ne tai svarbiausia. Žiniasklaida skelbia, kad šiandien Vilniaus valdžia apvažiavo dalį Vilniaus „dviračių takų“ ir rado galybę nesąmonių. Reiškia tragiška nelaimė bent kažką išjudino.

Labai užjaučiu žuvusiojo dviratininko šeimą, tačiau kartu džiaugiuos, kad tai privertė kažkiek pajudėti valdininkus.

Tiesa, kol kas daugiau žodžių, bet gal kažkada ateis ir darbų eilė. Tikiuosi to.

Tačiau dabar ne apie dviračius. Dabar….o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų siaube…tas Urbštavičius vėl prisi…so prie viešojo transporto…

Mielieji minimos ir kitos, bendros autobusų ir troleibusų įmonės darbuotojai, po kiekvieno savo įrašo apie viešąjį transportą, pastebių ypač suaktyvėjusį savo tinklalapio lankomumą iš tam tikrų adresų. Perduodu Jums linkėjimus ir padėką, kad skaitote! 🙂 tik va, kad ne tik skaitytumėte, bet ir kažką padarytumėte, ko gero irgi reikia lavono?

Šiandien 1G maršrutu dirbo autobusas. Ilgas, grąžus, su 10 ratų. Gražiai nudažytas, su elektronine švieslente ir visai tvarkingai atrodančiu vairuotoju, sukinėjančiu vairą.  Na visiškai kaip kokioje Europoje!

Autobusai, kaip ir žmonės, turi savo vardus. Tik tam,kad autobusų labai nesuasmeninti ir nesupainioti su žmonėmis, autobusams duodami vardai iš skaičių ir tai vadinama  garažiniu numeriu. Mano minimas grąžuoliukas išdidžiai pavadintas penkišimtaitrisdešimtantruoju (532, jeigu sunku perskaityti tokį ilgą vardą).

-Kuo Urbštavičiui užkliuvo tas 532-asis? – Paklausiu savęs žymiojo Užkalnio stiliumi.

-O gi va tuo, kad tai vienas iš keleivių vasarą labai mėgstamų autobusų – atsakysiu vėl gi tuo pačiu stiliumi pats sau…

O jeigu labai rimtai, tai yra keletas ar keliolika šiek tiek ypatingų autobusų. Jie išsiskiria tuo, kad juose nėra nei vienos orlaidės languose, neatsidaro nei vienas langas. Visa ventiliacija vyktoma tik per stogo liukus. Kiek tokia ventiliacija veiksminga miesto autobuse? Kiekvienas galite pasidaryti eksperimentą: karštą vasaros dieną įlysti į Šiltnamį ir praverti kokį nors vieną jo stogo langą. Bus panašu.

Asmeniškai mačiau kaip konkrečiai šiame autobuse nuo karščio alpsta žmogus….

Tačiau kiekvienais metais tie autobusai važinėja ir niekam ta ventiliacija nerūpi. 478, 479, 530, 531, 532 – čia tie, kuriuos dabar greitosiomis atsiminiau. Važinėjantys šiltnamiai.

Ir vėl gi ta pati Vilniaus viešojo transporto ir apskritai Vilniaus (ko gero ir kitų įmonių/miestų/valstybių?) – kol kas nors tame autobuse nenumirs, tol meras neateis į stotelę, neįlips į tą autobusą kartu su įmonės vadovais ir nepagrūmos piršteliu. O kol nepagrūmos piršteliu, tol niekas ir nesikeis, nes absoliučiai daugumai visiškai dzin.

Kažką sakyti viešai, rašyti, ar reikalauti normalios kokybės paslaugos yra sunkiau nei kepti tokiame autobuse 40 minučių keliaujant nuo Stoties į Santariškes.

Bet lavonas tai jau būtų kas kita. Lavonas sukelia raumenų trūkčiojimus, priverčia sudaryti komisijas, kreiptis į atsakingas institucijas…

Susidaro įspūdis, kad kol buduliai bagažinėje nesudegino merginos, tol niekas nežinojo apie super gerą 112 tarnybos vietos nustatymo tikslumą. Kol Narbuto gatvėje neužsimušė dviratininkas, tol niekas nematė, jog dviračių takai Vilniuje klaikūs.

Bet va, po merginos žūties sujudo 112. Po dviratininko žūties pats meras pirštu parodė kaip viskas blogai.

Taip išeina, kad reikia kokio lavono ir viešąjame transporte, gal tada ir ten kas nors pasikeis…

p.s. Velniop, tegu nesikeičia, nenoriu, kad kas nors mirtų autobuse ar troleibuse – tai netinkama vieta tokiam svarbiam gyvenimo įvykiui…

Pasidalinkite:
Facebookgoogle_plus