Šiandien prie „Rimi“ mačiau asmenį, įkūnijantį žodį „bydlo“.
Sėdėjo kokių 60-metų žmogus savo „Passate“, rūkė. Na nieko ypatingo.
O kai ėjau pro šalį,tiesiai man po kojomis numetė nuorūką…
Kultūringai informavau,kad pametė nuorūką ir išgirdau pasiūlymą keliauti į vieną miestą, esantį Peru…
Pakėliau nuorūką ir įmečiau atgal į jo mašiną.
Ir ne mano kaltė,kad ji buvo dar karšta, kad dėl desperatiško lango uždarinėjimo ji atsitrenkė į stiklo kraštą ir pataikė tiesiai šitam bydlo į šlykštų snukį, po ko nusirideno per baltus marškinius į baltų kelnių klyną.
Ir dar…ne mano problema,kad bydlo,prieš pradėdamas man demonstruoti rusiškosios nenormatyvinės leksikos žinias, tiesiog nežinojo, kad bando tuom pasipuikuoti prieš žmogų, daug metų dirbusį vairuotoju…
Ir kaip yra smagu,kai tas bydlo,gavęs atgal tokios pačios leksikos laviną, lemena „atsiprašau“ ir kelia vėl ant žemės numestą nuorūką.
Labai tikiuosi,kad kitą kartą tas šlykštynė bent jau apsidairys,ar aplink nėra tokių,kaip aš.
p.s. Tiesą sakant jau nepamenu kada mano sakinyje maždaug 315% sudarė keiksmažodžiai. Deja, panašu, kad su tokiais bydlo reikia kalbėti jų kalba,nes kitaip jie nesupranta.
p.s.2. Štai ką reiškia užsisėdėti darbe ir labai labai pasiilgti savo šeimos


Geras!
Taip skaniai susiskaitė šita istorija ir kuo ji ten baigėsi…
Dažnai tas nepasitenkinimas visokiais panašiais veikėjais ir jų veiksmais lieka, pripažinkim, pakeiksnojimų mintyse lygyje. O aiškiai ir žodiškai ištransliuoti, kad „Tamsta, kiaulė esate, nemandagus, nepraustaburnis ir, Dievaži, išvis neadekvatus!“ (čia sakinys – pavyzdys, mat galima pramiešti pastebėjimus keiksmažodžiais) reikia drąsos ir stuburo.
Ačiū, Ramūnai, kad išsprendei ne tik nuorūkos likimą, o išpurtei ir žmogelio sąžinę, jos likučius. Kažkaip lengviau kvėpuoti darosi paskaičius tokių istorijų. Tikrai.